Kreditų rinkoje nieko naujo?

euro banknotai ir monetosKurį laiką galima pastebėti, jog apie kreditų bendroves, pačias paskolas ir klientus kalbama visai nedaug. Daug dėmesio buvo skirta kreditams iki to, kol bendrovėms buvo uždėti apynasriai ir apribotos palūkanų normos, taikytinų mokesčių dydžiai. Dabar kur ne kur tik kokia istorija apie gyvenimą sugadinusį kreditą pasirodo ar bendrovių apyvartų naujienos. Tačiau toli gražu ne tik tai yra nauja.

Šiai dienai daugiau dėmesio iš paskolos pageidaujančių asmenų krypsta į tarpusavio skolinimosi platformas, kuriose lėšų šaltinis yra ne viena bendrovė, o daug įvairių asmenų. Tai pakankamai nauja Lietuvos finansų gyvenime, nors jau ne pirmus metus tokios paskolos ir teikiamos. Vieniems ši sistema labai patiko, kitiems visgi labiau tinka įprastos kreditų bendrovės, nes jų paskolos yra suteikiamos kur kas greičiau.

Tačiau nereikia apsigauti, kaip rašoma paskolins.lt/straipsniai/86-kuomet-kreditas-apkarsta netsakingas skolinimasis gali kaip reikiant apkartinti gyvenimą. O tas faktas, kad tarpusavio skolinimosi platformoms dar negalioja tie patys reikalavimai kaip smulkiesiems kreditoriams, gali tik dar labiau paskatinti skolintis atsainiai žiūrint į savo mokumą.

Retkarčiais viešumoje galima išgirsti ir kokį raginimą dar griežčiau vertinti kreditų gavėjų finansinę padėtį, riboti reklaminės informacijos apie kreditų išdavimą pateikimą pažeidžiamoms grupėms. Visgi, sunku išskirti, kokie siūlymai būtų iš tiesų naudingi, o kurie būtų pertekliniai ir atneštų tik daugiau bėdos, todėl dauguma siūlymų net nepasiekia svarstymo stadijos ir iš karto lieka užmarštyje. Ir tam yra labai geras pagrindas - šiai dienai kreditų rinka Lietuvoje ir taip yra itin griežtai prižiūrima. Konkurencija tokia didelė, kad nemažai kreditorių pirmai paskolai netaiko visiškai jokių palūkanų, kitaip tariant suteikia nemokamai.

Situacija kreditų rinkoje beveik nekinta, bet galima pasidžiaugti, jog vis daugiau žmonių sugeba įvertinti kreditų privalumus ir trūkumus, geba analizuoti savo situaciją ir paskolos būtinumo faktą, atsisako paskolų tada, kai tai iš tiesų nėra būtina ar nevengia skolintis kai kito tinkamo kelio rasti nepavyksta. Žinoma, ir toliau reikia šviesti žmones, pradedant vaikais ir baigiant jau senoliais, finansinio raštingumo srityje, negalima leisti, jog  situacija imtų blogėti, tačiau reikėtų suvokti, kad vien draudimai ir ribojimai nėra geras sprendimas, o patys žmonės turi susivokti, kas ir kada iš tiesų naudinga. Švietėjiška veikla turėtų užsiimti kiekvienas, kurio šeimoje ar draugų rate yra žmonių, galinčių susigundyti viliojančia reklama tada, kai pinigų iš tiesų nereikia, taip pat visi tie, kurie pažįsta naivių, patiklių ar ne itin savarankiškų asmenų - tokius žmones reikia išmokyti elgtis su savo lėšomis.