Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimas ir pasaulinė ekonomika

g20Per Londone vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą buvo pasiekti konkretūs susitarimai, bet dėl jų įtakos tarptautinės ekonomikos krizei masto abejojama. G-20 grupės valstybių lyderiai Londone susitarė stiprinti tarptautinės finansų sistemos reguliavimą.

Regis, didžiosios Europos valstybės finansinių injekcijų į ekonomiką priemones iš principo vertina skeptiškai. Dar prieš G-20 susitikimą Vokietijos kanclerė Angelą Merkei teigė, kad kovos su tarptautine finansų krize kontekste dabartiniam Baracko Obamos ekonomikos gaivinimo planui nepritaria. “New York Times” apžvalgininkai pabrėžia, kad Vokietija (priešingai nei JAV) nėra linkusi savo ir ES ekonomikas gelbėti atverdama “valstybės čekių knygelę” ar ragindama Europos centrinį banką sekti JAV federalinio rezervo pavyzdžiu. Tad nenuostabu, kad dėl koordinuoto fiskalinio stimuliavimo plano G-20 susitarta nebuvo.

Analitikų teigimu, Europa ir JAV nevienodai žvelgia ir į kitą svarbų klausimą – kaip reikėtų keisti tarptautinę finansų reguliavimo sistemą. Prancūzija ir Vokietija labiau linkusios kurti viršvalstybinį bankų ir finansinių korporacijų kontrolės mechanizmą, tačiau, pasak Harvardo ekonomisto Kennetho S.Rogoffo, šiam tikslui įgyvendinti trukdo JAV, desperatiškai siekiančios lyderio vaidmens. G-20 buvo sutarta dėl griežtesnio tarptautinės finansų sistemos reguliavimo. Vis dėlto, kaip pastebi apžvalgininkai, nacionaliu lygmeniu principų taikymas vis tiek priklausys nuo atskirų valstybių institucijų požiūrio.

Turint omeny tarptautinės ekonomikos krizės įveikimo kontekstą, perskyra tarp ES šalių ir JAV nėra vienintelė – dar aktualesni tampa ir anksčiau ryškėję Vakarų bei likusių pasaulio valstybių požiūrio į visą finansų sistemą skirtumai. Vienas pagrindinių klausimų – TVF likimas. Per pastaruosius šešis mėnesius organizacija jau suteikė septynias paskolas, ir šiemet jos fonde buvo likę apie 150 mlrd. JAV dolerių.

Prieš G-20 Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas teigė, kad TVF išteklius reikėtų didinti bent iki 500 mlrd. dolerių. Londone dėl lėšų skyrimo TVF buvo susitarta – tai vienas konkretesnių susitikimo rezultatų. Bet neaišku, kiek prie pagalbos TVF prisidės kylantys pasaulio galios centrai. Svarbiausi – Kinija ir Indija – siekia šios organizacijos reformos, kad joms būtų suteikta daugiau įtakos sprendžiant svarbiausius klausimus.

Prieš susitikimą Kinijos vicepremjeras Wang Qis-hanas pareiškė, kad Pekinas gali suteikti lėšų, bet TVF valdymo revizija būtina. Pasak JAV esančio Kornelio universiteto ekonomikos profesoriaus Esvvaro S.Prasado, kuris šį klausimą pastaruoju metu aptarė su Indijos ir Kinijos atstovais, miglotų pažadų apie būsimą reformą joms neturėtų pakakti. Per G-20 susitikimą buvo sutarta, kad ateityje šių valstybių įtaka organizacijoje didės, o jos vadovais galės būti renkami ne tik Vakarų atstovai. Bet ar šie pokyčiai bus realūs ir tenkins naujai kylančius galios centrus, dar bus matyti.

BBC analitikų grupės teigimu, per Didžiojo dvidešimtuko susitikimą pasiekti nutarimai turės tik ribotą įtaką tarptautinei ekonomikos krizei. Tik dalis lėšų, sutartų skirti TVF, bus skolinamos. Be to, reikia prisiminti, kad krizės paliestos valstybės anksčiau ar vėliau privalės jas grąžinti bei sumokėti dideles palūkanas. Nors teigiama, kad pasaulio ekonomikai svarbesnė fiskalinio stimuliavimo koordinacija, dėl jos susitarta nebuvo.

Duodama interviu “New York Times” A.Merkel pabrėžė, kad tarptautinė politika, nepaisant draugystės ir bendrumų, visada susijusi su atstovavimu konkrečios valstybės interesams. Londone buvo parodyta, kad tarptautinės krizės akivaizdoje pasaulio šalys vis dėlto gali susitarti. Bet ar šios grupės veiksmai iš tiesų padės atgaivinti pasaulio ekonomiką, spręsti dar anksti.