Per Londone vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą buvo pasiekti konkretūs susitarimai, bet dėl jų įtakos tarptautinės ekonomikos krizei masto abejojama. G-20 grupės valstybių lyderiai Londone susitarė stiprinti tarptautinės finansų sistemos reguliavimą.

Regis, didžiosios Europos valstybės finansinių injekcijų į ekonomiką priemones iš principo vertina skeptiškai. Dar prieš G-20 susitikimą Vokietijos kanclerė Angelą Merkei teigė, kad kovos su tarptautine finansų krize kontekste dabartiniam Baracko Obamos ekonomikos gaivinimo planui nepritaria. “New York Times” apžvalgininkai pabrėžia, kad Vokietija (priešingai nei JAV) nėra linkusi savo ir ES ekonomikas gelbėti atverdama “valstybės čekių knygelę” ar ragindama Europos centrinį banką sekti JAV federalinio rezervo pavyzdžiu. Tad nenuostabu, kad dėl koordinuoto fiskalinio stimuliavimo plano G-20 susitarta nebuvo.

Šiandien, kuomet kalbama apie pokyčius būsto ir būsto paskolų rinkoje, daug diskusijų kelia klausimas: imti būsto paskolą, ar palaukti? Vieningo atsakymo neturi net labiausiai patyrę ekspertai ir tam yra begalė priežasčių, kurių pagrindas – niekas nežino, bus geriau rinkoje ar ne.

Daug klausimų kelia svyruojantys užsienio valiutų kursai, diskusijos dėl naujų reikalavimų, tačiau realiai žmonės vis tiek linkę rinktis pagal savo poreikius. Retas asmuo būstą su paskolą perka skaičiuodamas tai kaip verslo idėją, ypač dabar, kuomet nuomos rinkoje juntamas ir kainų mažėjimas, ir ypač didelė konkurencija. Taigi, dauguma žmonių nelaukia nežinia ko ir perka būstą jei jis jiems reikalingas. Kadangi savų santaupų dauguma neturi tiek, kad užtektų būsto įsigijimui, pirkdami kreipiasi ir dėl paskolos.

Investuotojai jau gali šiek tiek daugiau paskaičiuoti ir apgalvoti, tačiau jie, ypač tie, kurie tuo užsiima ne pirmus metus, retai kada atsižvelgia į ekonomistų hipotezes, nes turi savas apskaičiavimo ir nuspėjimo gudrybes. Ar jos tikslios - dar vienas diskusijų klausimas, nes tai tik spėjimai ir nuomonė.